pavelkinas

pavel̃kinas, -à adj. (3^b), pavel̃kinas, -a (1) ilgai tariamas, tęsiamas: Pavel̃kina kalba, t. y. nutęsama dideliai J. An Telšių tiek y[ra] pavel̃kina kalba! Yl. Kalba lietuvių ir jos šakų yra pavelkina ir į dainę pavėdi S.Dauk. Pavelkinosios (ilgosios) [balsės] S.Dauk.

pavelkinaĩ adv., pavel̃kinai: Ans toks lėtas žmogelis, ka ir sako ką, – teip pavel̃kinai Ms. Žodį pavelkinai ištaria jis J. Balsės ištariamos jau pavelkinai, jau trumpai S.Dauk. Vieną kartą lošė par radiją žemaitiškai būk, teip pavel̃kinai Yl. Kas tas toks žmogus buvo, kurs taip pavel̃kinai kalbėjo? Kal. Vaikus savo, dar tebšvelpančius ir vos pavelkinai žodžius ištarančius, mokė poterų M.Valanč.